Knygos.

Sveiki!

Norėčiau pasidalint įspūdžiais apie dvi perskaitytas knygas.

Pirmoji - Jena Frey „Pasaulis už grotų“. Tai istorija apie vaikiną Julių, kuris visko nekenčia. Jis nepasitiki niekuo, išskyrus Adomu. Adomas - naujasis jo motinos draugas. Juliui šis vyras patinka todėl, jog turbūt tik jis vienintelis myli ir rūpinasi berniuku. Jie kartu praleisdavo daug laiko, kalbėdavosi. Bet Adomas šioje šeimoje ilgai neužsibūdavo. Vis sakydavo, kad skrenda aplankyti Paryžiaus, nors iš tikro sėdėdavo kalėjime. Ilgai netrukus, Julius susiranda naują draugą, aišku ne patį geriausią. Abu visada sugalvodavo kažką apvogti. Bet kartą Julių pagavo ir uždarė į nepilnamečių koloniją. 

Retai kas, tada Julių aplankydavo. Užsukdavo tik jo motiną ir jaunesnioji sesuo. Vaikinui buvo sunku pritapti prie kitų, dažnai būdavo vienas. Savo liūdesį išreikšdavo kurdamas eilėraščius ir užrašydamas juos į mažą knygutę.

Šios knygos rašytoja aprašo visus Juliaus jausmus be užuolankų. Galbūt todėl ir buvo įdomu skaityti, nes žinai kaip jaučiasi ir ką galvoja knygos pagrindinis herojus.

Na, o antroji mano perskaityta knyga - Chip St. Clair „Drugelių sodas“. Tai autobiografinis romanas apie sunkią ir skaudžią autoriaus vaikystę, kurios niekas nepavydėtų. Čipas visada buvo tėvų nesuprastas vaikas. Skaudžios tėvo patyčios priversdavo berniuką jaustis blogai, nepasitikėti savimi. Tėvas jam liepdavo daryti įvairiausius baisius dalykus: tryliktame namo aukšte perlipti per balkono turėklus ir stengtis nenukristi, taip pat dar visai mažą Čipą jis paliko viduryje ežero visiškai vieną. Vėliau, kai vaikinas jau ūgtelėjo ir tapo paaugliu jis sutiko Lizą. Tai buvo mergina, kuri niekada nepaliko, visada rūpinosi ir užjausdavo Čipą. 

Po kiek laiko Čipas ėmė abejoti ar jo tėvai yra tikrieji jo tėvai. Jis pradėjo aiškintis visą istoriją. Tuomet netyčia rado dokumentus, kuriuose parašyta, jog jo motina ir tėvas yra ieškomi nusikaltėliai.

Aš manau, kad ši knyga yra viena geriausių mano perskaitytų. Visa ši istorija priverčia susimastyti, kokie mes esame laimingi turėdami gerą gyvenimą ir galėdami būti savimi. „Drugelio tikslas - išskristi iš kokono ir pakilti į orą. Ir mes turime leisti sužėrėti spalvoms, glūdinčioms mūsų viduje, neslėpti jų nuo pasaulio - nes jos mūsų dalis, mūsų gyvenimo patirties paletė. Neturime bijoti leisti išsiskleisti vaivorykštei, slypinčiai giliai viduje, išskleisti sparnų ir padėti pasauliui tapti gražesniam.“ (Chip. St. Clair)