Dienoraščių ištraukos

  Praeitą savaitę man teko skaityti keletą knygų ištraukų. Tai A. Frank „Dienoraštis“ ir S. Tounsend „Adriano Moulo brendimo kančios“. Šie du dienoraščiai labai skirtingi, bet kai kur galima atrasti ir panašumų.

  A. Frank savo dienoraštyje aprašo tai kas vyksta aplinkui, savo jausmus bei daugelį kitų dalykų. Manau, kad Anos dienoraštis yra labai prasmingas ir iš jo galima pasimokyti begalės dalykų. Mane šis dienoraštis sudomino labiau nei S. Tounsend, todėl, jog Ana buvo tikroji dienoraščio savininkė ir viską rašė nuoširdžiai. Priešingai nei „Adriano Moulo brendimo kančios“. Būtent tas dienoraštis man pasirodė gan banalus, manęs jis nesudomino. Na, galbūt tas dienoraštis skirtas labiau berniukams, nes rašoma apie tai, kaip Adrianas siekia būti vyru ir man tai nėra aktualu. O grįžtant prie A. Frank knygos „Dienoraštis“, tai norėčiau pasiūlyti šią knygą perskaityti tiems, kurie domisi Antruoju Pasauliniu karu bei žydų išgyvenimais, taip pat ir tiems, kuriems įdomūs mažos mergaitės pamąstymai sunkiu metu.

Dykumų gėlė

Sekmadienio vakarą nusprendžiau pasižiūrėti kokį nors filmą. Vartant internetinius filmų puslapius mano akys užkliuvo už „Dykumų gėlė“ filmo. Tai istorija apie jauną somalietę Waris, pabėgusią iš savo gimtinės į Londoną. Ten ji susipažįsta su Marylin - mergina bandančia tapti balerina. Marylin padeda emigrantei atsistoti ant kojų. Dirbdama valytoja Waris netikėtai susipažįsta su žinomu fotografu, kuris iškart pastebi nuostabius somalietės veido bruožus ir pasiūlo dirbti modeliu. Bėda ta, jog Waris Londone gyvena nelegaliai ir turi būti deportuota atgal į Afriką. Bet tuomet vienas jos draugas pasiūlo susituokti tam, kad ji taptu Anglijos piliete.

Šis filmas paremtas tikra istorija apie Waris Dirie, kuriai teko iškęsti daug kančių, nes gimtajame Somalyje moterys yra apipjaustomos. Kasdien pasaulyje apipjaustoma apie 6000 mergaičių, kurių dalis neišgyvena. Šiame filme atskleidžiama visa tiesa apie Afrikos tradicijas ir papročius. Taip pat Waris išgyvenimai yra aprašyti knygoje, kurią aš būtinai perskaitysiu.

AKIM projektas

Dalyvaudama projekte AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms) išgirdau nemažai žinomų rašytojų, kompozitorių ir muzikantų nuomonių. Šį kartą teko paklausyti ir Rimanto Vanago pasakojimų. R. Vanagas yra ne tik rašytojas parašęs daugybę knygų, bet ir žurnalistas, poetas, redaktorius, vertėjas. Apsilankęs jis pristatė ir padovanojo keletą knygų mūsų mokyklos bibliotekai. „Gongo dūžiai“ - taip vadinasi knyga apie boksininką Vitalijų Karpačiauską. Rašytojas mums apie šią knygą labai plačiai papasakojo. Na, iš tikro daugiau pasakojo apie šios knygos atsiradimą, kelionę į Tailandą. R. Vanagas šmaikštaudamas pristatė Tailando tradicijas ir tailandiečių gyvenimą. 

Esu labai patenkinta, jog dalyvauju šiame projekte. Man visada įdomu susitikti su įdomiais ir žinomais žmonėmis, kurie yra kažko pasiekę.

Spektaklis.

Rugsėjo 22-ąją dieną kartu su keliomis klasės draugėmis apsilankėme J. Miltinio dramos teatre. Žiūrėjome spektaklį „Laisvi drugeliai“. 

Veiksmas vyko Donaldo Beikerio naujame ir moderniame bute. Donaldas jaunas muzikantas trokštantis būti kuo toliau nuo savo mamos. Turbūt nepaminėjau, jog šis jaunuolis yra aklas. Bet tai nėra kliūtis. Jis gyvena kaip ir bet kuris normalus žmogus. Atsikraustęs Donaldas susipažįsta su vėjavaikiška savo kaimyne Džile Terner. Jai devyniolika, bet ji jau spėjo išsiskirti su savo vyru.

Pjesėje galima išgirsti daug linksmų pašmaikštavimų ir pamatyti juokingų scenų. Tikrai buvo iš ko pasijuokti. Taip pat man labai patiko tai, kad buvo atliekama gyva muzika. Tikrai džiaugiuosi, jog apsilankiau šiame spektaklyje!

Spektaklyje vaidino: Mantas Jankavičius, Eglė Špokaitė, Asta Preidytė, Laimutis Sėdžius.

Knygos.

Sveiki!

Norėčiau pasidalint įspūdžiais apie dvi perskaitytas knygas.

Pirmoji - Jena Frey „Pasaulis už grotų“. Tai istorija apie vaikiną Julių, kuris visko nekenčia. Jis nepasitiki niekuo, išskyrus Adomu. Adomas - naujasis jo motinos draugas. Juliui šis vyras patinka todėl, jog turbūt tik jis vienintelis myli ir rūpinasi berniuku. Jie kartu praleisdavo daug laiko, kalbėdavosi. Bet Adomas šioje šeimoje ilgai neužsibūdavo. Vis sakydavo, kad skrenda aplankyti Paryžiaus, nors iš tikro sėdėdavo kalėjime. Ilgai netrukus, Julius susiranda naują draugą, aišku ne patį geriausią. Abu visada sugalvodavo kažką apvogti. Bet kartą Julių pagavo ir uždarė į nepilnamečių koloniją. 

Retai kas, tada Julių aplankydavo. Užsukdavo tik jo motiną ir jaunesnioji sesuo. Vaikinui buvo sunku pritapti prie kitų, dažnai būdavo vienas. Savo liūdesį išreikšdavo kurdamas eilėraščius ir užrašydamas juos į mažą knygutę.

Šios knygos rašytoja aprašo visus Juliaus jausmus be užuolankų. Galbūt todėl ir buvo įdomu skaityti, nes žinai kaip jaučiasi ir ką galvoja knygos pagrindinis herojus.

Na, o antroji mano perskaityta knyga - Chip St. Clair „Drugelių sodas“. Tai autobiografinis romanas apie sunkią ir skaudžią autoriaus vaikystę, kurios niekas nepavydėtų. Čipas visada buvo tėvų nesuprastas vaikas. Skaudžios tėvo patyčios priversdavo berniuką jaustis blogai, nepasitikėti savimi. Tėvas jam liepdavo daryti įvairiausius baisius dalykus: tryliktame namo aukšte perlipti per balkono turėklus ir stengtis nenukristi, taip pat dar visai mažą Čipą jis paliko viduryje ežero visiškai vieną. Vėliau, kai vaikinas jau ūgtelėjo ir tapo paaugliu jis sutiko Lizą. Tai buvo mergina, kuri niekada nepaliko, visada rūpinosi ir užjausdavo Čipą. 

Po kiek laiko Čipas ėmė abejoti ar jo tėvai yra tikrieji jo tėvai. Jis pradėjo aiškintis visą istoriją. Tuomet netyčia rado dokumentus, kuriuose parašyta, jog jo motina ir tėvas yra ieškomi nusikaltėliai.

Aš manau, kad ši knyga yra viena geriausių mano perskaitytų. Visa ši istorija priverčia susimastyti, kokie mes esame laimingi turėdami gerą gyvenimą ir galėdami būti savimi. „Drugelio tikslas - išskristi iš kokono ir pakilti į orą. Ir mes turime leisti sužėrėti spalvoms, glūdinčioms mūsų viduje, neslėpti jų nuo pasaulio - nes jos mūsų dalis, mūsų gyvenimo patirties paletė. Neturime bijoti leisti išsiskleisti vaivorykštei, slypinčiai giliai viduje, išskleisti sparnų ir padėti pasauliui tapti gražesniam.“ (Chip. St. Clair)